- žibainis
- žibáinis, -ies sm. (1), žibaĩnis (2) NdŽ, DŽ1 žaibas: Pliekia žibáinis, o griaudžiant negirdėt Dkš. Jau prasižiūrau, tai tik žibáinis plykstels – i vė nieko nematau Dkš. Kai debesys užeina, žibaĩnis iš dangaus plieskia Al. Vasarą dažnai rodosi žibainis Pun. Šiąnakt visą naktį žibáinys rodėsi, ale griausmo nebuvo girdėt Krok. Kap nakčia griaudžia, tai labai matyt žibáinys Lzd. | prk.: Tris verstus ejau per sniegą, akys pavargo, kai žibainis ėmė pliekst pliekst, paskui tokie juoduliai užstojo Al.
◊ žibáinys pìlasi sakoma apie greitą bėgimą: Bėga, net žibáinys pìlas Sn. žibáinys pìlasi (pasipýlė) iš akių̃ labai skauda: O jau kad kerta, broleli, tai kerta, net žibainys iš akių pilasi LTR(Lzd). Kap davė kuolu galvon, tai net žibáinys man iš akių paspylė Sn. Tik budikšt kaktom kap baronai, net žibainys iš akių pasipylė Krok.
Dictionary of the Lithuanian Language.